Teisininkams kelia abejonių VMI įstatymų interpretavimas skiriant baudas

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir vienos bendrovės ginčas dėl galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės bei tvarkos pažeidimo.

 

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

 

Bendrovės vadovui administracinio nusižengimo byla buvo iškelta dėl to, jog, VMI nuomone, buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, tai yra, bendrovė, atsiskaitydama, suteikė pirmenybę ne VMI, bet kitiems kreditoriams. 

 

Bendrovės interesus teisme ginantis Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ advokatas Albertas Kručkauskas nurodo, kad VMI savo pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir prašymą skirti baudą bendrovės vadovui pagrindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievole, atsiskaitant pirmumą visais atvejais teikti VMI. Kaip pažymi advokatas, tame pačiame įstatyme įtvirtinta, kad prievolė atsiskaitymų pirmumą teikti VMI yra taikoma tik finansinių sunkumų turinčioms bendrovėms.

 

Advokatas A. Kručkauskas pažymi, kad ginčą mėginta spręsti taikiai, bendrovė tris kartus kreipėsi į VMI, nurodydama, kad turi tam tikrų finansinių sunkumų, ir prašydama sudaryti mokestinės paskolos sutartį su VMI. Tačiau VMI konstatavo, kad bendrovė nėra sunkumų turinti įmonė, kuriai reikėtų valstybės pagalbos sumokant įsiskolinimą biudžetui, bei ji neatitinka vienos iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 2 dalyje numatytos mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo sąlygos.

 

„Manome, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, skirdama baudą, neteisingai interpretavo įstatymą. Mokesčių administratorius konstatavo, kad bendrovė neturi finansinių sunkumų, tačiau vis tiek kreipėsi į teismą su prašymu skirti baudą, kuri, remiantis Civiliniu kodeksu, gali būti skiriama tik finansinių sunkumų turinčioms bendrovėms. Taigi šie mokesčių administratoriaus sprendimai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatoms“, – pažymi teisininkas.

 

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir skolininko apibrėžimas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Aiškinant šią teisės normą sisteminiu metodu, yra akivaizdu, kad tik skolininkas, atitinkantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžimą, privalo atsiskaitymus atlikti pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą eiliškumą.

 

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, pagal kurią tam, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant šios nutarties 22 punkte aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą <...> (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). 

 

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VMI teiginys, jog bendrovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo, yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi mokesčių administratorius neteisingai vertino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintą nuostatos taikymo sąlygą – o konkrečiai, VMI nenustatė, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

 

Advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ verslo ginčų teisės srityje dirba nuo 2006 metų. Jos advokatai ir teisininkai imasi sudėtingų, kompleksinių bylų, padeda spręsti ginčus su bankais ar draudimo bendrovėmis, gina kliento interesus teismuose ir kitose institucijose; konsultuoja mokesčių ir sandorių rizikų klausimais.

 

„ConsulTax“ klientai: smulkaus ir vidutinio verslo vadovai, finansininkai, akcininkai, taip pat – savivaldybės, privatūs asmenys.