Dar viena „ConsulTax“ pergalė klientui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 14 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje ir, tenkinus advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą, panaikino Utenos apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo nutartį.

 

Utenos miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį Utenos rajono savivaldybės tarybos nario Liuoniaus Purvinio atžvilgiu ir pripažino klientą kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nusprendė nuosprendį palikti nepakeistą. Gynyba pateikė itin svarius argumentus dėl padarytų procesinių pažeidimų nuo „baudimo antrą kartą už tą patį nusikaltimą" principo pažeidimo iki atsisakymo vadovautis nuosekliai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtį bei administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimus. Vis dėlto, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiryžo naikinti akivaizdžiai dirbtinai suformuotų kaltinimų klientui.

 

Visgi pergalė pasiekta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kasacinis teismas advokato Alberto Kručkausko kasaciniam skundui nagrinėti sudarė išplėstinę septynių teisėjų kolegiją motyvuojant tuo, jog kasaciniame skunde yra keliami klausimai, galintys turėti įtakos tolimesniam kasacinio teismo praktikos formavimui, ir teismas turės suformuoti naują Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

 

Teisėjų kolegija pripažino, jog baudžiamojoje byloje buvo pažeistas pamatinis baudžiamojo proceso principas – draudimas bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, nepagrįstai akcentavo atskirų ikiteisminių tyrimų pradėjimo, jų atskyrimo datas, tyrimo kryptis dėl konkrečių BK nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat tai, kad L. Purvinis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal vieną BK straipsnį, o nuteistas pagal kitą ir abi šios veikos sukelia skirtingus padarinius bei pirmoji veika neapima antrosios veikos padarinių. Taip šis teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą (baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu) bei BK 2 straipsnio 6 dalį (niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą).

 

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą nutraukus ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuria buvo patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir L. Purvinį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, bei toliau tęsiant procesą L. Purviniui dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo pažeistas non bis in idem (draudimo bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą) principas. Todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini.

 

Minima byla nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinio verdikto truko beveik penkerius metus. Toks ilgas laiko tarpas klientui sąlygojo ne tik didelius nepatogumus ir pažeistą dalykinę reputaciją, tačiau ir finansinius nuostolius. Klientas turėjo sumokėti daugiau nei 5 000 Eur baudą, kuri, kaip paaiškėjo, paskirta nepagrįstai. Taip pat Vyriausioji rinkimų komisija panaikino klientui savivaldybės nario mandatą.

 

Po palankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo nedelsiant bus siekiama atkurti pažeistas kliento teises ir grąžinti jį į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei ne teisėsaugos institucijų siekis baudžiamąjį persekiojimą vykdyti „bet kokia kaina", ignoruojant proceso taisykles, bei formalus teismų požiūris į teisės aiškinimo standartus kasaciniame teisme.