Lengvatų taikymas parduodant nekilnojamąjį turtą: teisiniai aspektai ir praktiniai iššūkiai

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ) numato tris atvejus, kai nekilnojamojo turto (toliau – NT) pardavimo pajamos gali būti neapmokestinamos:

1. NT išlaikymas ne trumpiau kaip 10 metų nuo jo įsigijimo dienos;

2. Gyvenamojo būsto pardavimas, jei jame buvo deklaruota gyvenamoji vieta ne trumpiau kaip dvejus metus iki pardavimo;

3. Gyvenamojo būsto pardavimas su įsipareigojimu įsigyti kitą gyvenamąją vietą per vienerius metus ir deklaruoti joje savo gyvenamąją vietą.

Iš pirmo žvilgsnio lengvatos sąlygos atrodo aiškios, tačiau praktikoje jų taikymas gali kelti teisinių neapibrėžtumų.

________________________________________

Mokesčių administratoriaus taikoma praktika ir rizikos

Pastaruoju metu Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) vis dažniau remiasi Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu. Tai reiškia, kad net jei asmuo formaliai atitinka GPMĮ nustatytas lengvatų sąlygas, mokesčių administratorius vertina ar deklaruotos gyvenamosios vietos adresu asmuo faktiškai gyveno, o ne formaliai deklaravo gyvenamąją vietą, siekiant pasinaudoti mokestine lengvata.

Jei patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo parduotame NT faktiškai negyveno, gautos pajamos laikomos apmokestinamosiomis ir joms taikomas gyventojų pajamų mokestis (15 %/20%).

________________________________________

Mokestinė prievolė ir įrodinėjimo pareiga

Svarbu pažymėti, kad gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo teisingumas gali būti tikrinamas už einamuosius ir penkerius praėjusius mokestinius metus. Tai reiškia, kad po ilgesnio laiko gali būti sudėtinga įrodyti, jog parduotas NT buvo faktiškai naudojamas kaip gyvenamoji vieta, ypač jei gyventojas dažnai keitė deklaruotą adresą.

Kadangi įrodinėjimo našta dažniausiai tenka mokesčių mokėtojui, rekomenduojama iš anksto kaupti duomenis, galinčius patvirtinti faktinį gyvenimą parduotame NT. Tokie įrodymai gali būti:

✔️ Asmeninės nuotraukos su geografinės vietos nustatymo duomenimis;

✔️ Asmeninių siuntų pristatymo į adresą duomenys;

✔️ Komunalinių paslaugų sąskaitos (vanduo, elektra, internetas ir kt.);

✔️ Kitų asmenų patvirtinimai apie faktinį gyvenimą būste (pvz., kaimynų liudijimai).

________________________________________

Tarp teisinės teorijos ir praktikos

Nors pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 2 dalį, turinio viršenybės prieš formą principas turėtų būti taikomas ne tik mokesčių administratoriaus, bet ir mokesčių mokėtojo naudai, tačiau praktikoje pasigendame minėto principo taikymo būsto pardavėjų naudai. Pavyzdžiui, jei asmuo faktiškai gyveno būste, tačiau nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, VMI retai kada pripažįsta teisę į lengvatą, net jei pateikiami tai pagrindžiantys įrodymai.

Todėl svarbu ne tik realiai gyventi parduodamame būste, bet ir laiku atlikti visas formalumo reikalaujančias procedūras, kad ateityje nekiltų ginčų su mokesčių administratoriumi.

________________________________________

Profesionalios konsultacijos svarba

Jei planuojate NT pardavimą ir turite klausimų dėl mokestinių prievolių, rekomenduojame kreiptis į mokesčių teisės specialistus, kurie gali padėti tinkamai įvertinti jūsų situaciją ir išvengti galimų ginčų su mokesčių administratoriumi.

https://www.consultax.lt/

info@consultax.lt

+370 5 2653901

________________________________________

Šį išaiškinimą parengė mokesčių teisės ekspertė Erika Kasperskaja.