Vilniaus apygardos teisme laimėta byla, kurioje, pritaikius restituciją, į sukčių pinkles patekusiems ir investicijas praradusiems nekilnojamojo turto vystytojams turtinė žala – per 300 tūkst. eurų – priteista iš valstybės.
Pasak Advokatų profesinės bendrijos „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax" partnerio advokato Gedimino Blaškevičiaus, pirmą kartą teismų praktikoje pavyko įrodyti, kad visa našta atstatant teisingumą bei sugrąžinant prarastą turtą turi tekti ne nusikaltimo aukai, o valstybei, kuri neužkirto kelio nusikaltimui.
„Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita", – konstatavo teismas.
Teismo dėmesio centre atsidūrė prestižinėje Vilniaus vietoje, M.K. Čiurlionio gatvėje, šalia viešbučio „Crowne Plaza Vilnius", esantis žemės sklypas, kurį 2010 metais daugiabučio statyboms įsigijo du verslo partneriai. Sandorio vertė buvo 1 mln. 100 tūkst. Litų (318 582 eurai).
Maždaug po metų, kai jau buvo projektuojamas penkių aukštų daugiabutis ir pradėti derinti leidimai statyboms, prokuratūra kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo neteisėtu ir sklypą areštavo. Nustatyta, kad sklypo nuosavybės dokumentai buvo suklastoti dar 2001 metais, prie to prisidedant valstybės institucijų atstovams: Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai.
Sklypą įsigijusių nukentėjusiųjų asmenų interesus gynusios Advokatų profesinės bendrijos „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax" partneris Gediminas Blaškevičius sako, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad asmenys, kurie vėliau sklypą pardavė nekilnojamojo turto vystytojams, susitarė su teisėja Anželika Šimaitiene, kuri suklastojo teismo sprendimą, taip neteisėtai atkurdama nuosavybės teises. Teisėja už šį baudžiamąjį nusikaltimą buvo nuteista.
„Byloje dalyvaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikėsi ir tebesilaiko pozicijos, kad nukentėjusieji patys turi inicijuoti papildomas bylas prieš juos apgavusius asmenis ir teismo keliu išsireikalauti prarastus pinigus, ignoruojant tą faktą, kad sukčiavę asmenys neturi tokios vertės turto, kurio užtektų žalai atlyginti. Tokia pozicija, mūsų vertinimu, pažeidžia teisingumo principą, juolab, prabėgus septyneriems metams tai padaryti neįmanoma – tikėtina, kad sukčiavę asmenys neturi nei pinigų, nei registruoto turto, kurio pakaktų mano klientų patirtai žalai atlyginti", – pažymi G. Blaškevičius.
Areštavus sklypą, nekilnojamojo turto vystymo projektas sustojo. Bylinėjimosi procesas trunka septinti metai, o klientai iki šiol nėra atgavę investuotų pinigų.
Toks konkretus modifikuotos restitucijos būdas Lietuvos teismų praktikoje buvo pritaikytas pirmą kartą. „Mums pavyko teismui įrodyti, kad teisėja nusikaltimą padarė vilkėdama mantiją, naudodama antspaudą su herbu ir veikdama valstybės vardu, taigi aukoms žalą turi atlyginti pati valstybė", – sako G. Blaškevičius.
Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teismas ir apgynė nusikaltimo aukas, kita valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – šį teismo sprendimą apskundė: „Mus stebina šios institucijos sprendimas nepaisyti, jog buvo sukompromituota teismų sistema, valstybės vardu buvo padarytas sunkus nusikaltimas. NŽT turėtų būti suinteresuota kuo skubiau atstatyti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir teismų sistema, bet elgiasi priešingai ir kvestionuoja akivaizdžią valstybės pareigą atlyginti žalą."
Advokatas G. Blaškevičius pažymi, jog šiuo metu svarstoma galimybė atskiroje byloje parengti papildomą mažiausiai 1 mln. eurų ieškinį valstybei dėl įšaldytų statybų, negautų pajamų ir pelno priteisimo.